Jei nori investuoti daug pinigų ir nežinai kur…

Straipsnis yra visiškai hipotetinis. Jeigu skaitantytsis yra investuotojas kuris neturi nuovokos kur investuoti pinigus, tikiuosi šis straipsnis tik padės. Šis straipsnis yra skirtas aprašyti koks verslas šiuo metu galbūt yra perspektyvus (kaip tokį atpažinti), taip pat kaip sujungti verslo ir mokslo bendradarbiavimą.

Tarkime netikėtai atsiranda investuotojas, kuris nori investuoti pinigų ir verslininkas, kuris turi idėją. Gerą idėją. Kokią?

Ogi paprastą. Europos Sąjunga yra nustačiusi tikslą: “Auksinis Dvidešimtukas” – iki 2020 metų padaryti taip, kad 20% Europos elektros energijos pagamintų vėjo energetika. Vadinasi, jeigu šiandien gyvename 2010ais metais, turime minimum 10 metų neišsenkamą rinką. Ir tikrai nebus taip, jog 2020 metais bus stojama kuriant naujus tikslus vėjo energetikai.

Lietuvoje šiuo atveju situacija nelabai dėkinga – vėjo jėgainių parkai kuriami vangiai, nors egzistuoja tyrimai, įrodantys, jog vėjas Lietuvoje yra visur. Visgi biurokratinės kliūtys trukdo plėtoti vėjo jėgainių parkų statybą. Be visa ko, vėjo jėgainių parkai atsiperka  labai lėtai, o investuotojas skaičiuodamas pelną ketvirčiais dažnai to nesupranta. Šioje vietoje būtų galima teigti, jog reikia skatinti valstybę teikti subsidijas vėjo energetikai (taip skatinant vėjo jėgainių statybą) arba pačius gyventojus paskatinti statyti savo mažytes vėjo jėgaines. Pastaroji mintis gali atrodyti kiek kvailai. Tačiau pažvelkime į ją iš kitosios pusės.

Lietuvoje egzistuoja keletas laisvųjų ekonominių zonų. Nereiktų šiuo atveju lįsti į subtilybes, jog jos yra didelės korupcijos zonos, tačiau pažvelkime į jas iš ekonominės pusės. Jos yra puikios vietos atsirasti aukštų technologijų kūrimo bei gamybos zonomis. Mokesčiai čia mažesni, o vietos kolkas labai pilna, nes tiesiog trūksta inovacijų bei investicijų.

Tad jeigu Lietuvoje nesiseka statyti vėjo jėgainių parkų, kas trukdo pastatyti gamyklą, kuri gamintų vėjo jėgaines. Niekas. Taip, Lietuvoje niekas vėjo jėgainių greičiausiai nepirks. Tačiau likusi Europos dalis pirktų dar ir kaip. Ir dažniausias užsakovas būtų valstybės, kas suteikia puikias garantijas. Kodėl Lietuvoje? Čia darbo jėga kolkas yra vis dar pigi (ypač ekonominiu sunkmečiu), medžiagas galima atsivežti iš valstybių, kurios stovi ant senojo šilko kelio (kad ir reikalingais resursais pakankamai turtinga Ukraina ar Rusija), o jūros keliais jų transportavimas būtų taip pat pigus. Vadinasi galima sukurti produktą už pakankamai mažą kainą ir jį eksportuoti. Ir ne bet kokį produktą. Aukštųjų technologijų, kurioms yra taikomos įvairios programos ir dalijamos subsidijos ne tiek iš Lietuvos, kiek iš Europos Sąjungos. Aukštosios technologijos – didžiausią pridėtinę vertę teikiančios paslaugos ir prekės, be to, atsiranda taip reikalingų darbo vietų, skatinamas eksportas, populiarinama pati vėjo energetika ir atidaroma niša nacionaliniams vėjo jėgainių parkams (turint nuosavų vėjo jėgainių gamyklą nebereikėtų sukti galvos iš kur gauti pigesnių vėjo jėgainių). Tačiau tai dar neviskas.

Tarkime verslas klojasi iš lėto, prekių parduoti pavyksta vienoje bei kitoje valstybėje ir verslininkas automatiškai norės gaminti geresnį produktą, kad galėtų jį parduoti didesniame skaičiuje valstybių už priimtiną kainą. Vadinasi reikia, kad vėjo jėgainės būtų modernios ir galėtų konkuruoti su kitų šalių įmonių vėjo jėgainėmis. Kaip to pasiekti?

Pirmasis variantas būtų pirkti naujų technologijų patentus. Tačiau jeigu verslas nėra labai smarkiai įsivažiavęs, tam gali trūktų pinigų, taip lėtėtų verslo plėtra ir pelno grąža. Minusai aiškūs.

Tačiau egzistuoja ir antrasis variantas: tereikia stebint jūrą apsisukti 180 laipsnių kampu ir atidžiau pažvelgti kas yra Lietuvoje. Lietuvoje yra (jeigu neklystu) 22 aukštosios mokyklos ir Universitetai. Niekas netrukdo suorganizuoti stambią mokslo konferenciją (prie kurios mielai prisijungtų ir tokia organizacija kaip “Eksponentė” – vėjo jėgainių asociacija) ir jos metu paskelbti konkursą šalies aukštosioms mokykloms sukurti:

1. Didesnio naudingumo elektros generatorių

2. Patobulintus vėjo jėgainių sparnus

3. Naujo modelio vėjo jėgaines, kurios būtų tylesnės ir efektyvesnės

Už patentus galima būtų pažadėti aukštosioms mokykloms pilnas autorines teises, dalį pelno ir premijas atradėjams, už ką savo ruožtu įmonė turėtų galimybę didinti pelną, mažinant išlaidas.

Pabaigai galima būtų apibendrinti, jog tokia verslo idėja:

• Skatina inovacijas
• Didina aukštųjų mokyklų (mokslo) ir verslo bendradarbiavimą
• Pritraukia investicijas
• Sukuria darbo vietas
• Didina eksportą
• Gerina šalies įvaizdį

O kas nutinka, kai aukštosios technologijos atneša pelną? Šis pelnas pasiskirsto tarp įvairių paslaugų ir kasdienio vartojimo prekių įmones, o vėliau ir dar plačiau – tarp gyventojų.

Šis straipsnis pateikia tik paprastą pavyzdį kaip nesunku sukurti aukštųjų technologijų produkciją arba sugalvoti kažką inovatyvaus. Negana to, nesunku suvokti, kaip per trumpą laiką (kas šiais laikais itin svarbu) galima vystyti tokio tipo verslą taip – kad tai paliestų kuo daugiau sričių, kurios nesuvalgo pinigų, bet juos tik pritraukia, didina efektyvumą ir pelną.

Tereikia kartais pasvajoti ir garsiai pasiųlyti. Straipsnio autorius galimybių tokio dalyko įgyvendinti neturi, tačiau tikisi, jog kažkam galbūt šaus kokia kita šauni idėja.