Alternatyvi teorija

Šiomis dienomis vis daugėja informacijos kiekis. Kadangi gyvename demokratinėje visuomenėje, šis informacijos kiekis yra be galo skirtingas savo turiniu ir jo pateikimu. O kaip pasirinkti kas yra tiesa, kas yra gerai, o kas galbūt blogai?

Atsakymas: Niekaip.
Problema tame, jog kiekienas iš mūsų vis dažniau susiduriame su tokiu reiškiniu, kai nebepavyksta tikslingai atskirti teisingos informacijos nuo teisybės. Žurnalistų darbas yra informacijos paieška, ypač tų, kurie rašo arba kuria reportažus apie kasdienius žmonių gyvenimus bei įvykius. Kas nutinka kai vienas iš informacijos kanalų nutrūksta? Pavyzdžiui paimkime kad ir Drąsiaus Kedžio bylą Lietuvoje. Informacijos srautui nutrūkus, bandoma sukurti, sugalvoti ar šiaip išburti bent kokią teoriją. Kam? Publikai. Kad matytų, kad stebėtų, kad prašytų, kad norėtų.. Tokiu būdų griebiamasi bet kokios vilties, jog pranešama naujiena bus tiesa. Netiesa? Tiek to… bent jau pritraukė skaitytojų skaičių. Pastarosios bylos atveju laukia veinas iš paskutiniųjų žingsnių ieškant to žmogaus – kreipimasis į burtininkus. Tačiau šis straipsnis ne apie šią bylą.

Kas nutinka, kai žurnalistas arba nelabai vykęs mėgėjas bando pešti išpešti informacijos kai jos nebegali gauti? Atsiranda bent dvi skirtingos teorijos. Tai dažnai paskatina ir tai, jog esant dviem kariaujančiom pusėm, abi turės savąsias tiesas, o tai visada padvigubina teorijų skaičių.

Taip atsiradus daugiau negu vienai teorijai gimsta sąmokslo teorijos.

Kasdien vis daugiau ir daugiau žmonių vis domisi tuom kas juos supa. Tai sukuria saugumo jausmą, leidžia lengviau planuoti savo būtį bei buitį, išvengti pavojų. Tačiau kai informacijos srautas nutrūksta, yra specialiai blokuojamas arba tiesiog žmogus nustoja pasitikėti ja, atsiranda spraga. Atsiranda tuštuma, o dažniausiai mes visi tokiai atsiradus, ieškoma kaip ją užpildyti.

Žurnalistika naudojama kaip informacijos sklaida, mokslo populiarinimas gali būti labai stiprus ir galingas įrankis, tačiau ji turi kelis didelius minusus. Keli iš jų jau išvardinti aukščiau, tačiau pats pagrindinis būtų – žmonių didelis nenoras patikrinti informacijos. Kitaip tariant kažkodėl vakarų civilizacijoje silpsta kritinis mąstymas. Visi aklai pasitiki tuom kas jiems pateikiama. Kartais net visiška nesąmonė priimama  už pilną pinigą. O pastaruoju metu, vis dažniau linkstama prie sąmokslo teorijų.

Sąmokslo teorijos galbūt turėtų labiau vadintis alternatyviomis teorijomis, nes jos atsiranda savaip interpretuojant tuos pačius faktus. Pastarojo dešimtmečio populiariausiųjų dešimtukę turbūt būtų galima lengvai rasti 2001 rugsėjo 11 įvykių New York’e sąmokslo teorijų, Illuminati, bažnyčios sąmokslų ir panašiai.

Liūdniausia yra tai, jog mūsuose dažnas jaunas Lietuvis sąmokslo teorijas “pagauna” iš megėjiškų dokumentinių filmų arba iš… komikų. Turbūt Lietuvos ateistai galėtų skirtį medalį amžiną jam atilsį Džoržui Karlinui (George Carlin) už religingumo mažinimą. Taip pat galima skirti medalius filmų ciklui Zeitgeist. Tačiau tenka pripažinti, jog dokumentika, kuri yra pagrįsta tik kūrėjo asmeninėmis išvadomis yra ne dokumentika, o tik faktų ir išvadų kratinys. Tokie filmai dažnai pateikia informatyvių faktų apie pasaulį, tačiau dažnai yra linkę įrodinėti savas tiesas. Ar normalu, jog dokumentinis filmas skelbiantis, kad vertėtų klausyti tik savęs ir nieko kito pats teigia: “Nustokite daryti vieną ar kitą kasdienį veiksmą?”. O galų gale pateikti gražių komunistinių idėjų kratinį?

Ar normalu tikėti tuom, ką šneka propagandinis filmas arba komikas, kurio tiesioginis darbas yra “to be entertaining”, žurnalistais ar mokslininkais? Tenka ir toliau spręsti patiems, kadangi didelė komercializacija, globalizacija ir kitos azacijos sukūrė labai sudėtingą sistemą, kurioje sunku rasti faktus. Gal kas pasakys: pasitikėk mokslo žmogum. Gydytojais ne visais pasitikiu, nes dalis jų tiesiog perša tuos vaistus, su kurių pardavėjais turi pasirašę sutartis.

O gal pažvelkime į sąmokslo teorijas kiek kitaip?

Konspiracinė arba sąmokslo teorija yra neteisinga savo pavadinimu. Ji atsiranda tuomet, kai žmogus nesuprasdamas kas yra kas, arba nutrūkus informacijos srautui, arba netgi jam tiesiog nepatikus jam pateiktai informacijai, sukuria kitą teoriją apie aplinką.

Tokiu būdu lengva būtų pavadinti Krikščionių tikėjimą – pačia didžiausia sąmokslo teorija, kuri pakeitė kitą – pagonybę ir tikėjimą medžio žieve.

Tad pavadinkime tai alternatyvi teorija. Patvirtinta alternatyvi teorija lengvai pavirstų tikruoju faktu. Juk sąmokslo kaip ir alternatyviosios teorijos nebūtų jau nežinant pirminių duomenų.

Gal reiktų kiek kitaip pradėti žiūrėti ir į pačius žodžius. Alternatyvi teorija – tai tik teorija, ją reikia minėti kaip teoriją, o ne teigti jog tai faktas. Neįrodyta teorija tėra tik prielaida tikrumui ir tiesai. Kiekvienai teorijai reikia taikyti “nekaltumo prezumciją”. Neįrodytas faktas = teorija. Jeigu žmogus ko nesupranta – anoks čia sąmokslas.

Tai tiesiog – Alternatyvi teorija.