Vakarų šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Jungtinė Karalystė ar Jungtinės Amerikos Valstijos populiaru organizuoti viešąsias paskaitas arba vakarines pamokėles. Jos labai populiarios tiek tarp baigusių mokslus asmenų, tiek tarp jaunimo, tiek tarp neturinčių jokio išsilavinimo. Dažnai pasitaiko, jog tokios paskaitos yra mokamos. Pavyzdžiui dažnai į tam tikrą paskaitų ciklą ar konferenciją Jungtinėje Karalystėje žmogus sumoka iki 1000 svarų sterlingų. Kažin ar Lietuvoje būtų galima rasti tokį žmogų, kuris už paskaitų ciklą kelių dienų ar savaitės mokėtų 3,500 litų.
Neretai pasibaigus tokiom konferencijoms, seminarams, pamokėlėms ar viešosioms paskaitoms, jų turinys atsiranda internete. O kas smagiausia, jog retas atvejis, kai už šias ‘podcast’ tipo paskaitėles reikia mokėti pinigus. O tai yra labai gerai, jeigu žmogus neturi tiesiog fizinių galimybių apsilankyti paskaitoje.
Tačiau Lietuvoje viešosios paskaitos ar konferencijos yra labai nepopuliarios. Didesnio populiarumo sulaukia nebent paskaitos, kurios vienu ar kitu atveju atneša tiesioginės fizinės naudos. Pavyzdžiui populiarios verslo konferencijos, su darbais, įdarbinimu ar šiaip pinigų uždarbiu susiję seminarai (Awmay, Oriflame ir pan.), tačiau konferencijos ir seminarai, kurie būtų skirti būtent pasaulėžiūros, požiūrio ugdymui ar tiesiog šiaip mokslui populiarinti, nors ir organizuojami, tačiau susilaukia labai mažo populiarumo.
O gaila, kadangi neabejočiau, jog tai stabdo mokslo atradimų ir inovacijų proveržį į verslą. Be to, žmonės šiaip yra linkę gesinti savo norą sužinoti daugiau apie pasaulį, dėl materializmo kulto ar didelio savęs susireikšminimo.
Tačiau ne viskas yra taip blogai. Nemažai žmonių ieško ir nori sužinoti, girdėti daugiau. O daugiausia tokios informacijos yra internete. Pavyzdžiui JAV Stanfordo Universitetas internete skelbia viešai prieinamų paskaitų ciklų sąrašus. Niekas teisės galbūt neišmoks stebėdamas vos kelias paskaitas, tačiau paskaitų ciklų apie vieną ar kitą temą pasiklausyti iš ties įdomu. Ypač prestižinio universiteto.
Tačiau šiame straipsnyje norėčiau pristatyti vieną iš turbūt patogiausių ir įdomiausių interneto svetainių apie mokslą, technologijas, dizaino sprendimus bei muziką/kultūrą – TED.
TED (Technology, Entertainment, Design) – tai 1984 metais įkurta viešoji organizacija Didžiojoje Britanijoje, kurios pagrindinis tikslas yra pakviesti įvairių sričių žmones kalbėti apie naujas idėjas ir inovacijas bei pristatyti naujausius mokslo, muzikos ar dizaino pasiekimus. UŽ DYKĄ. Kiekviena paskaita tęsiasi apie 20 minučių, pačioje svetainėje galima rasti virš 450 paskaitų. O paskaitos ne viena apie matematiką, filosofiją, antropologiją ar biologiją, tačiau ir apie dizainą, muzikos talentus, kasdienio gyvenimo ypatybes, gamtą ir panašiai. Ir viskas labai patogu, kasdien įkeliama bent keletas “kalbų” (talks), kas leidžia vis nesustojant stebėti ir domėtis. Neretai tik ir norisi peržiūrėjus kalbą susirasti tam tikro mokslininko ar charizmatiško žmogaus straipsnių ar darbų. Šioje svetainėje kolkas nemačiau vadinamojo “Populiariojo mokslo”, kurio yra pilna žurnaluose “Science illustrated”, “PopScience” ar tiesiog Delfi.lt->mokslas. Deja pastaruosiuose pilna “nesąmonių”, kuriuos dažnas Lietuvis perskaito ir patiki. O nederėtų. Visgi TED yra labai rimta ir labai gerbiama organizacija ir jų konferencijos susilaukia milžiniško populiarumo. Gal svetainė ir primena YouTube, tačiau vien stebint komentarus darosi įdomu, nes juose vyksta aktyvios diskusijos apie kalbos temą.
Ir taip pasakoti galėčiau be pabaigos.
Mano asmenine nuomone, jeigu kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis peržiūrėtu bent po kelias kalbas per dieną, Lietuva taptų visiškai kitokia šalimi. Ir tikrai esu įsitikinęs jog geresne.
Kviečiu kiekvieną neapsilankiusį apsilankyti, o pabuvojusius skleisti šios svetainės idėją ir adresą: http://www.ted.com
Nes jeigu ir toliau visi tikės ką rašo balsas, Lrytas (komjaunimo spauda) ar delfi.lt tuomet ilgai netruks tipinis Lietuvis galvoti, jog pasaulis greitai bus sunaikintas arba, kad ateiviai “gali būti nedraugiški”.
Populiarusis mokslas – tai ne mokslas.
aisku kad populiarusis mokslas – ne mokslas. tai paprasciausia informacija. ten nera nagrinejami mokslininku darbo ypatumai ar metodikos ar pan, o parodomi ju isradimai, kas didziajai daugumai zmoniu yra zymiai idomiau. pvz manes asmeniskai visiskai nedomina kokias formules naudodami astronomai apskaiciavo pulsaro (tokios zvagzdes) apsisukimu apie savo asi dazni. man tiesiog idomu kad tokie dalykai egzistuoja. taip kad “Science illustrated”, National Geographic ir panasus kanalai/zurnalai tikrai nera blogas dalykas. kaip tik skatina labiau dometis.
Turbūt nesupratai ką turėjau omeny. Vienas dalykas yra paaiškinti paprastai mokslinius faktus. Ir nepamirškime žodžio – faktus. Neretai nutinka taip, jog remiamasi eksperimentais dar nepagrįstomis arba labai netobulomis prielaidomis, sukuriama ateities prognozė. Pavyzdžiui: “Visi rašo, jog robotai tuoj atgims ir užvaldys viską”. Ši tezė populiarinama dažniausiai tarp populiariųjų žurnalų, tačiau ji nėra teisinga, nes technologijų šiam teiginiui pagrįsti dar nėra, prielaidų atsirasti – mažai. Aš apeliuoju į visokius delfius, alfas, balsus (ypač pastarąjį). Pritariu, jog National Geographic yra kiek kitaip, šis žurnalas yra labai geras. Science Illustrated kartais nukrypsta nuo normos.
Aš nesakau, kad reikia skaityti ir tyrinėti formules. Tačiau kartais dėl įdomumo pasigooglinkit ką perskaitot žurnaluose arba portaluose. Kartais išlys, jog pasakojimas, jog kažkas yra sukurta ir sugalvota yra dar nevisai tiesa.
Kritiškas požiūris yra pagrindinis kintamasis šioje schemoje. Ir nesvarbų ar skaitot Science Illustrated, National Geographic ar stebit TED svetainėje esančius klipus.
Esmė yra faktuose. Teiginys nepagrįstas faktu yra teorija, tezė arba prielaida. O mūsuose dažnai žmonės prielaidas naudoja kaip faktus.
Ką aš ir norėjau paaiškinti.
a, nu dabar viskas aisku
nu tokius delfius ir pan isvis prilyginciau geltonajai spaudai. svarbu kad tik rasyti.