Kasdien, matyt, kiekvienam tenka susidurti su įvairiomis skirtingomis situacijomis, kurios vienaip ar kitaip susijusios su žmonių rasėmis. Kasdien per televiziją galima pamatyti žinias ir naujienas kaip vyksta rasiniai neramumai, neskaitant religinių (nors čia jau kita tema).
Visgi kyla klausimas, kodėl teiginys “Visi skirtingi, visi lygūs” neveikia? Tokiu pat pavadinimu akcijos Lietuvoje sumanytojai teigtų, jog yra priešingai – visi skirtingi, tačiau turi lygias teises! Tačiau ar tikrai yra taip?
Reikia suprasti vieną dalyką. Nėra vienodų žmonių. Ypatingai negalima lyginti skirtingų žmonių rasių. Pavyzdžiui kuom skiriasi juodaodis ir baltasis indoeuropietis arba kitaip tariant arijas? Juodaodžių, kaip ilgai gyvenusių Afrikoje, kur specifiniai gyvenimo įgūdžiai nėra reikalingi, niekada protas nesivystė taip sparčiai kaip baltųjų, kuriems teko nuolat keliauti ir atsikraustyti į Europą, kai joje dar buvo lendynmetis. Tačiau Afrikoje tykojo daugiau fizinių pavojų, todėl juodos odos žmonių raumenys išsivystė, kad išvengti šių pavojų. Pažvelkite, juodaodžiui net nereikia sportuoti, tam, kad atrodyti atletiškai. Baltaodžiui šiuo atveju tekdavo būti daugiau išradingam nei fiziškai stipriam, tad visi daugumą paskutinių atradimų ir išradimų buvo atrasti būtent baltųjų.
Negalima apsistoti vien ties baltaodžiais arba juodaodžiais. Rytų Azijos gyventojai taip pat turi unikalių gebėjimų. Būdami ne tokie išradingi, jie yra labai kruopštūs. Rytietis gali paimti paprastą daiktą arba reiškinį ar mintį, ir išvystyti ją beveik iki tobulybės. Nereikia toli žvelgti, norint pamatyti rytų išmintį, kovos menus, religiją ar šiuolaikinius baltųjų išradimus ištobulintus iki absoliutizmo (automobiliai, mobilieji telefonai, robotai ir panašiai).
Žvelgiant dar toliau, pastebėsime, jog senovės Amerikų civilizacijų liaudis taip pat turėjo unikalių gebėjimų tobulinti. Religijos ir astronomijos apjungimas nesukuriant pašalinio šlykštaus efekto – astologijos, yra puikus to įrodymas.
Dėja tenka nusivilti arabų pasauliu, įskaitant ir kitas tautas gyvenant tose vietovėse. Būdami be galo išradingi žmonės, jie yra varžomi religijos, dėl ko dažnai yra pikti, apimti nesąmojingo pavydo, kuris ir sukelia nemažai pasaulio problemų.
Žinoma, būtų netiesa teigti, jog jeigu baltasis yra išradingas, juodaodis niekada tokiu nebus.
Tačiau lengva pastebėti, jog skirtingose vietose gyvena skirtingi žmonės. Tačiau ar jie lygūs?
Ne. Sakyti, jog visi yra lygūs būtų per daug liberalu ir abstraktu. Viskas labai priklauso nuo vietovės kur žmogus gyvena. Galimybės visada būna skirtingos, jos priklauso pradedant nuo elementariausio visuomenės vieneto – šeimos ir baigiant valstybe.
Žmonės šiam pasauly nėra lygūs, nes neturi lygių galimybių. O neturi lygių galimybių ne dėl to, kad valstybė tam nesukuria sąlygų, o dėl to, jog kiekvieno gebėjimai yra skirtingi. Tačiau skirtingi gebėjimai nereiškia jog žmogus yra prastesnis. Neprastesnis, tačiau nelygus kitam su skirtingais gebėjimais.
Jeigu visi yra skirtingi, tačiau visi yra lygūs, kodėl aš dar negavau Nobelio Taikos Premijos?
Apie tai kitame straipsnyje…
Na iš tikro, sudėtinga tau prieštarauti, nors dėl europiečių, tai esu linkęs pastebėti, jog nesi visiškai teisus. Dalis atradimų, išradimų šiandien oficialiai eskaluojamų kaip padarytų Europoje, yra tiesiog vagystė. pavyzdžiui popierius ir spausdintinis raštas (Kinijoje tai buvo naudojama žymiai anksčiau, nei Europoje), tik Europoje dėl rašto ženklų ypatumų buvo greičiau ištobulintas. O ir apie artimųjų rytų pasaulį kalbėdamas skirčiau jiems daugiau pagarbos, nes būtent žydai savo paplitimu (visur būdami nekenčiamais) atliko nuostabią tautų, bendruomenių vienijimo funkciją, bei plėtė verslumą, patys kantriai ir ilgai dirbdami.
Ir dar klausimas tik, ar europiečių tavo įvardijamų arijais agresyvumas bei invazija į artimuosius rytus kryžiaus žygių metu neprisidėjo prie santykinai netaikaus musulmonų pasaulio požiūrio į krikščionis.
Toliau, grįžtant prie azijiečių, juk būtent europiečiai, būdami dideli atradėjai ir išradėjai nesugebėjo tinkamai perimti kitų kraštų kultūrinių galimybių, o mokėjo tik griauti, prisiimdami vos ne ale dievų vaidmenį (amerikos, azijos, australijos, afrikos kolonizavimas). turiu omeny, ne tik kultūrų griovimą, bet ir tai, jog Europoje itin retas kultūrinis dalykas – sąsajų su gamta palaikymas, harmonijos siekimas. o tai lemia nemažai šiandien kylančių ir gilėjančių problemų ekologijos, ekonomikos, socialinėse sferose…
Taigi, ar tas masinis technologijų išradinėjimas, ir šventas tikėjimas tuo, jog teisinga tik europiečių tiesa yra tinkamas gyvenimo ant mūsų planetos paviršiaus idėjinis pagrindas?
Niekas juk nekalba apie socialinę faktinę lygybę šūkyje “visi skirtingi, visi lygūs”. Kiek man žinoma, šio šūkio idėja skleisti toleranciją, ir pakantumą. šiam kartui, manau pakaks…
Šiame šūkyje būtent kalbama apie visuotinę lygybę, nors iš tiesų dėl jo paties galima būtų diskutuoti.
Be to, aš kalbėjau apie esminius skirtumus, kurių faktiškai neįtakoja jokie kiti veiksniai (pavyzdžiui religija, kas šiuo atveju baltaodžiams viduramžiais darė labai didelę įtaką, arabų pasauliui – dabar).
Aš tik pateikiau skirtumus, ir nieku gyvu neteigiau, jog jie yra būtent tokie. Lengvai rasi išradingą juodaodį arba atletišką iš prigimties amerikos čiabuvį, tačiau bendrame kontekste šie skirtumai yra akivaizdūs.
Gal ir nevisai į temą parašysiu, bet parašysiu.

apie “Arabus” : Jų tikėjimas (kitaip negu mūsų) skatino mokslo pažanga aš kalbu būtent apie matematiką. Kokiais skaitmenimis mes visi dabar rašom ?
Arabiškais (daug patogesniais nei kad naudojo Romėnai).
Neįsivaizduoju dabartinių technologijų skaičiuojant viską XII+XXLII=??
Apie “europą” : Kas nuteisė Galilėjų kalėti iki gyvenimo galo
Priminsiu, jog rašiau straipsnyje, jog arabai ne ką mažiau kūrybingi ir išradingi nei europiečiai, tačiau tiek ankščiau europiečius (istorija su Galilėju bei jo vienu iš pasiekėjų) bei dabartinė arabų situacija yra tokia, jog juos varžė ar varžo jų religija ir papročiai. O religija ir papročiai turi labai nedaug įtakos bendriem žmonių gebėjimam.
Gera tema. Todel noriu pasisakyti
Gera tema tuo, kad dabar daug kas bijo VIESAI pasakyti, kad vienas zmogus gali buti nelygus kitam, nes tai gali nepatikti istatymo raide ginantiems pareigunams, kurie interpretuos pasisakyma kaip rasistinio pobudzio.
Rasizmas butu, jeigu teigsim, kad juodaodi reikia sunaikinti vien del to, kad jis juodas, o azijieti – kad jo akys siauros.
Bet kai atidziau pasiziuri…patys juodaodziai (zinoma ne visi) kazkodel baltaodziu veiksmuose ar zodziuose izvlegia rasizmo elementu…juk toje pacioje Pietu Afrikos Respublikoje ne retas atvejis, kai juodaodziai nuzudo baltaji…Visa tai tik irodo, koks galingas dalykas yra istorija -pries pora simtu metu vykdyta vergija, paliko gilu pedsaka zmoniu samoneje…apie tai galima diskutuoti ir diskutuoti, o kadangi as ne rasistas ,tai pakalbekim apie apie lygybe
Kalbant apie lygybe turime atsirinkti, ar kalbame apie lygybe tarp zmoniu skirtinguose pasaulio regionuose, ar tarp zmoniu toje pacioje valstybeje. Kiekvienoje valstybeje yra socialiniai sluoksniai, net jeigu neara oficialios ribos, kaip kad buvo anksciau. Siandien uzdarbis yra pagrindinis veiksnys, kuriuo remiantis statistikos specialistai skirsto visuomene. Taigi, imkim turitngesne valstybe, pvz., D. Britanija. Ten yra ir juodaodziu ir indu ir panasiai, taciau jeigu indas, gyvena seimoje, kuri sugebejo isteigti nebloga versla ir uzsidirbti pinigu, nera prastesnis negu kiti anglai, nes gali buti isleistas i prestizine mokykla, universiteta ir igyti ziniu bei kopti karjeros laiptais.
Jei lyginsim juodaodi vaika Zimbabveje ir juodaodi JAV, tai net ir tarp ju atsiras skirtumu – suvokime, mastyme ir panasiai. Nepriklausomai, nuo to, kokiai rasei priklauso zmogus, ju skirtumai pasireiskia nuo to, kokioje visuomeneje jie gyvena, kokia socializacijos “programa” taikoma ju valstybese, visuomenese.
Bet jei zvlegsim i zmones is tos puses, kad kiekvienoje visuomeneje, nesvarbu, ar tai Zimbabve, ar tai JAV, ar tai arabai, ar tai baltaodziai, ar tai viduramziai, ar tai sie laikai, visais laikais ir visose visuomenese buvo tie patys dalykai – gimimo ir mirties ritualai, berniuko isventinimo i vyrus ritualiai, vedybos. Visiais laikais buvo bendrazmogiski dalykai kaip pavydas, meile, pyktis, baime, liudesys ir pan.
Si tema neissemiama, nes priklausmomai, nuo perspektyvos is kurios pazvelgisme priklausys ir isvados