Amerikietiškas gidas kaip kontroliuoti visuomenę

Ne, tikrai nebus čia jokių sąmokslo teorijų. Tikrai nebus jokios propagandos ar nuorodų į komunistų dokumentinius filmus. Šiame straipsnyje bus daugiau mažiau pristatoma neįprastoji Jungtinių Amerikos Valstijų istorija. Kodėl JAV? O todėl, jog tai tiesiog įdomu. Ne viskas, ką perskaitai privalo būti naudinga. Internetas tikrai tau neiškeps pyrago…

Kai JAV vakarinės sienos pasiekė Ramūjį vandenyną (18 amžiaus vidurys), San Franciskas tebuvo vos 1000 žmonių kaimelis. Tol kol toje vietoje nebuvo atrastas auksas. Stebuklingai per maždaug 20 metų šis miestas išaugo iki 25 000, o tuo metu tai buvo itin nemažas pasiekimas. Ten keliavo visi, kas norėjo gerai užsidirbti, nes auksą kasti buvo itin pelninga (…na logiška šiaip…).

Ne vien JAV gyventojai buvo tokie protingi. Iš kitos Ramiojo vandenyno pusės į JAV keliavo kiniečiai. Daug kiniečių. Kaip manot iš kur tiek daug kiniečių būtent San Franciske? Ne dėl to, kad visi pabėgo nuo komunizmo, bet visi tiesiog emigravo ieškoti geresnio gyvenimo į JAV.

Visgi JAV valdžiai ši nauja imigracijos banga nepatiko, tačiau būdama “laisviausia šalimi pasaulyje” ji negalėjo tiesiog neįsileisti žmonių. Tuomet buvo sugalvotas neblogas triukas: Kiniečiai rūkydavo opijų. Tuo tarpu baltieji šį preparatą tiesiog gerdavo. O opijaus tuomet galėjai nusipirkti faktiškai bet kurioje vaistinėje. Ir JAV valdžia nutarė skelbti “War On Drugs” (Karas prieš narkotikus) uždrausdamas opijų rūkyti. Trukdė man vaikams kvėpuoti gaiviu Kalifornijos oru. Visgi gerti opijaus niekas tuo metu nedraudė. Už šio įstatymo pažeidimą, žmonės buvo deportuojami iš šalies. Draudimas prekiauti, kuria šešėlinę rinką (ypač jeigu tos prekės ar paslaugos vartojimas yra kultūros dalis), tad automatiškai prastėja gyvenimo kokybė.

Tai turbūt buvo pirmasis bandymas kontroliuoti specifinę visuomenės dalį, šiuo atveju kiniečius imigrantus.

Tačiau buvo ir daugiau tokių. Labai greitai po pirmojo draudimo, JAV valdžia susidūrė su antra problema – užkariautuose valstijose (turiu omeny atimtose iš Meksikos) gyveno labai daug meksikiečių, kurie buvo tiek maištingi, tiek nelabai linkę atiduoti savo žemių. Tačiau tarp jų buvo labai populiarus kultūrinis dalykas – rūkyti žolę. Taip taip kolegos, ne Bobas Marlis ar Hipiai čia išsigalvojo… Tarp baltųjų šiuo atveju žolė nebuvo labai populiari, nes buvo manoma, jog tai praščiokų dūmas ir baltiesiems parankiau rūkyti tabaką (cigarus bei pypkes). Vėlgi labai greitai buvo įvestas įstatymas draudžiantis rūkyti marihuaną ir pirmiausia jis buvo įvestas tose valstijose, kuriose gyveno daugiausia meksikiečių. Taip, labai nesunkiai “Kaubojai” atėmė Meksikiečių sąžiningai užkariautas žemes (Na, jie buvo atėmę jas iš indėnų… bet ar tai kam svarbu tuo metu buvo?).

Pasitaikė ir daugiau bandymų kontroliuoti tam tikras visuomenės dalis naudojant “War on drugs”. Vienas iš garsesnių turbūt būtų 1920 – 1933 JAV galiojęs “sausas įstatymas”. Kokia gi buvo jo priežastis? Ogi bandymas kontroliuoti didesnę visuomenės dalį, galbūt pridedant dividendų už sveikatą, tačiau įvyko priešingas variantas. Kažin ar taip vadinamoji Mafija būtų taip sustiprėjusi, jei ne šis įstatymas. Ir niekas iš mūsų turbūt net nebūtų šiuo metu girdėjęs apie Krikštatėvių knygas bei filmus.

Kam šis straipsnis? Nes tai įdomu. Tai istorija. Ir bent jau asmeniškas nesistengiau teigti per daug datų ar šaltinių, tačiau kam prireikus, galėsiu tokių pateikti.

Vėlgi gali kilti dar vienas papildomas klausimas: “O čia dabar mum bijoti, kad amerikonai ar tie patys lietuviai ar rusai mus bandys kažkaip kontroliuoti?”. Nereikia nieko bijoti, reikia domėtis bei smalsauti. Istorija kartojasi kitomis formomis ir tai ką paminėjau šiame straipsnyje greičiausiai nepasikartos. Nors ką gali žinoti, gal vieną dieną ims ir uždraus lietuvių emigrantams kitose šalyse švęsti dainų šventę, jonines ar nepriklausomybės dieną. Bet čia jau arti politikos, ko čia neturėtų būti.

P.S. Dėkoju mano kolegai Mantui už puikų įvadą į šią temą ir už sukeltą susidomėjimą.